VILKYŠKIAI – senas miestelis, išsidėstęs ant jo vardu pavadinto kalvagūbrio keterų,
ten, kur jas kerta Šilutės – Jurbarko plentas. Jo užuomazga laikoma prie Vilkyškių
(Raudondvario) piliakalnio įsikūrusi maždaug I tūkstantmečiu datuojama gyvenvietė.
Vilkyškiai istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėti XVI amžiuje, kai čia buvo
pastatyta pirmoji bažnyčia. Senoji miestelio dalis paskelbta urbanistiniu paminklu,
nes yra išlaikiusi XVI – XVII a. susiformavusį pagrindinių gatvių tinklą, erdvinę
struktūrą su XIX a. pab. Klaipėdos kraštui būdingais pastatais. Miestelį puošia
neogotikinio stiliaus evangelikų liuteronų bažnyčia. Tai 1896 m. raudonų plytų
istorinės architektūros statinys smailiu 45 m aukščio bokštu. Po Antrojo pasaulinio
karo, kai evangelikų liuteronų liko visai nedaug, bažnyčia uždaryta ir paversta
pašarų sandėliu, jos bokštas nugriaustas. Dabar bažnyčia sugražinta evangelikų
liuteronų bendruomenei. 1996-aisiais Vokietijoje gyvenančių buvusių parapijiečių
ir LR vyriausybės skirtomis lėšomis atstatytas bokštas, nugriauti išvaizdą bjauroję
priestatai. Miestelio centre stovi dar XVII a. įkurto dvaro pastatai, istorinius įvykius mena
paminklas 1 –ąjame pasauliniame kare žuvusiems vilkyškiečiams, paminklas atminti
žmonėms, atsikrausčiusiems į Vilkyškius iš Zalcburgo krašto. Jo viršus primena tų
laikų kareivio šalmą. Sovietmečiu paminklas buvo gerokai suniokotas, dingo plokštės
su užrašais. Vasario 16-osios proga ant jo kartais pasirodydavo užrašai „Laisvę
Lietuvai“, todėl jau buvo numatyta nugriauti. Dabar monumentas restauruotas,
atkurti jo paskirtį paaiškiniantys užrašai. Pieno perdirbimo tradicijas tęsia
Vilkyškiuose prieškaryje veikusi pieninė.
Literatūra: Vytenis Almonaitis, Junona Almomaitienė „Šiaurės saklva. Keliautojo po Pagėgių kratšto
žinynas“ 2007, Kaunas.
| |
"RAGANŲ" EGLĖ
Prie Vilkyškių miestelio, Vilkyškių miške auga „RAGANŲ EGLĖ“. Sutvarkytas
privažiavimas prie medžio, pastatytas lieptas. Eglės aukštis
– 32 metrai, spėjamas amžius 130-140 metų, kamieno apimtis
ties išsišakojimu – 5,1m. “Raganų eglė“ vadinama dėl neįprastos
formos: maždaug vieno metro aukštyje ji šakojasi į 17 didesnių ar
mažesnių kamienų. Yra nuomonių, kad eglė specialiai formuota, tačiau
tai patvirtinančių duomenų nėra. Apie eglės atsiradimą pasakoja keletas
legendų, perpintų istoriniais faktais. Nuo seno ši eglė vadinama Didžiąja.
Profesorė ir žiniuonė Eugenija Šimkūnaitė eglę praminė „Raganų šluota“.
1999 metais įtraukta į LR gamtos paminklų registrą. | | |
